- šliučkis
- šliùčkis, -ė smob. (2) 1. KŽ, Jdr, Vdk kas netvarkingas, apsileidęs, nevala, skarmalius: Šliùčkė yra boba nušlapusi, nuovala J. O kad tas gavęs pačią tokią šliùčkę! Tv. Nedidelė, apsipašiojusi, šliučkìkė Lkv. 2. nedoras, nerimtas žmogus: Ta šliùčkė daro sarmatą mūsų namam Upt. | O tu šliùčke, ką padarei! (bara mergaitę) Skr. 3. kas nevikriai, pamažu vaikščioja: Senis, kurs šliučkinė[ja] kampas nuo kampo, bus šliùčkis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.